Renginiai

Yaska Art grįžta į Kultūros fabriką su grafikos miniatiūrų paroda „Vieno paveikslo istorija“. Vieno paveikslo paroda, sudėliota iš daugybės mažų paveikslėlių – miniatiūrų, pasakoja apie kitokį pilnatvės būvį. 

Parodos atidarymas vasario 8 d. 17.00-19.00 val.

Aplankyti parodą nemokamai galėsite vasario 8 – gegužės 26 d.  

Parodos aprašymas: 

Kasdieną nepaliaujamai kopiantis, skubantis į didelius gyvenimo siekius, tikslus, laimėjimus, į “pažadėtąjį didelį gyvenimą”, šių dienų žmogus pro pirštus praleidžia didžiausią savo tikslą ir gautą prigimtinį turtą – patį gyvenimą, kuris susidaro iš sąmoningo buvimo čia ir dabar, mažiausių fragmentų, smulkmenų, virstančių vienu, dideliu, nepaprastu, kosminiu kūnu.
Dailininkės Urtės Jasenkos vieno paveikslo paroda, sudėliota iš daugybės mažų paveikslėlių – miniatiūrų, pasakoja apie kitokį pilnatvės būvį. Būvį, kuris yra orientuotas visgi ne į tikslą, bet į procesą jo siekiant, užklupusias patirtis, mintis bei jausmus. Visa tai, kur kas brangiau, nei pasiekto tikslo akimirka.
Taip pat menininkė analizuoja žmogaus vertę, kurią lemia ne skaičiais, pasiekimais reiškiami dalykai, bet tai, kiek jis pats yra patenkintas savimi, kiek ir kaip nuoširdžiai mėgavosi, išjautė jam skirtą laiką, darbus, patirtis, ar buvo įsikvėpęs, kaip drąsiai ir su meile žengė gyvenimo žingsnius bei kokia ugnimi degė jo širdis. Ir visgi, kiek daug iš mūsų reikalauja stiprybės, jėgų ir ryžto ši siurreali kelionė žemėje! Miniatiūrose juntamas žmogaus pirmų dienų žaismingumas, jaunystės lengvumas ir su laiku augantis, pilnėjantis, laiko ir patirčių lenkiamas žmogaus “svoris” – senatvė, kuri apgaubia ir palydi į paskutinį tašką – mirtį. Gyvenimas yra procesas, bet niekados rezultatas.
Paveikslo fragmentuose metaforiškai vaizduojamas akivaizdus motyvas – žmogaus kopimas į kalną. Autorė kviečia paveikslą skaityti lyg knygą, jį stebėti, tarsi nebylų kino filmą ir sekti kelionę nuo pradžios iki pat galo, ieškoti vis skirtingų įkopimo į viršūnę tikslų, baigčių ir prasmių. Šis dailininkės paveikslas gyvena savarankišką, autentišką gyvenimą. Menininkės rankų ir laiko nugludintos miniatiūros kuria netikėtą, gyvą reljefą, kuris su kiekviena paveikslo gyvenimo diena po truputį kis. Miniatiūros pradės “riestis”, popierius gelsti, tamsėti ar šviesėti, medinis jo rėmas “skilinėti” – senti. Kiekvienas šioje kelionėje išgyventas smūgis ar švelnus žiūrovo žvilgis drauge kurs šią unikalią Vieno paveikslo istoriją.