Naujienos

Aiškėja antrojo pagalbos paketo verslui priemonės: daugiau ir subsidijų

  • Labiausiai nukentėjusieji galės atgauti iki 75% GPM.
  • Pirmosios verslo reakcijos – optimistinės.
  • Žeria papildomų siūlymų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija atskleidė, kokios priemonės bus antrajame paramos pakete, skirtame padėti labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams. Naujajame pakete – papildomos subsidijos 50% ir daugiau pajamų praradusioms įmonėms, turgavietės mokesčio kompensacija, vaučeriai medikams ir mokytojams ir kt.

Su preliminariomis antrojo pagalbos paketo kryptimis verslo atstovai supažindinti trečiadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (EIM). Jame – septyni punktai. Vienas svarbiausiųjų – papildomos subsidijos labiausiai nukentėjusiems verslams.

Jau anksčiau skelbta, kad pagal pirmąjį paketą įmonėms, kurių apyvarta krito 30%, numatoma mokėti subsidijas, kurios siektų 25% užpernai sumokėto GPM.

O pagal antrąjį paketą, įmonės, kurių apyvarta krito 50%, galėtų gauti papildomai dar 25%  nuo 2019 m. sumokėto GPM dydžio subsidiją, o tos, kurios prarado 70% apyvartos,galėtų prašyti dar papildomai 50% GPM dydžio subsidijos.

Tokiu būdu, praradusieji 50% pajamų verslai galės subsidijų pavidalu iš valstybės atgauti iš viso 50% 2019 m. sumokėto GPM, o kritusieji 70% – 75% savo sumokėto GPM.

Taip pat antrajame pakete numatomos papildomos subsidijos savarankiškai dirbantiesiems, kurių pajamos krito 50% (susiejant su 2019 m. sumokėtu GPM); turgavietės mokesčio kompensacija: nedidelis fondas smulkiems verslams, įsteigtiems 2020 m. arba nenumatytoms situacijoms; paskolos naujo verslo startui ir naujų darbo vietų kūrimui – pradiniam kapitalui ir plėtrai; paskolos labiausiai nukentėjusiems verslams mažinti COVID-19 padarinius.

Be to, numatomi vaučeriai medikams ir mokytojams, – priemonė, panaši į neseniai pasibaigusią priemonę „Atostogos medikams“, – tačiau ketinama išplėsti joje dalyvaujančių tiekėjų ratą.

Pirmoji verslo reakcija

VŽ kalbinti labiausiai pandemijos pažeistų sektorių – turizmo, viešbučių, restoranų – atstovai ministerijos pristatytas preliminarias antrojo paketo priemonių kryptis vertina labai palankiai ir žeria papildomų siūlymų, į kuriuos, jų nuomone, reikėtų atsižvelgti toliau dirbant ties šio paketo priemonių kūrimu.

Artūras Vainora, tris viešbučius valdančios UAB „Centrum“ generalinis direktorius bei Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, sako, kad pristatytas preliminarus priemonių paketas jį nuteikė labai optimistiškai.

Artūras Vainora, UAB „Centrum“ gen. dir., Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Artūras Vainora, UAB „Centrum“ gen. dir., Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Jei anksčiau skyrė paramą visiems vienodai, nesvarbu, kiek kuri įmonė nukentėjo, tai dabar jau bus įvertinta ir, kiek kas nukentėjo. Tas labai svarbu“, – kalba verslininkas.

Pasak jo, numatomos papildomos subsidijos 50 ir 70% pajamų praradusiems verslams apgyvendinimo sektoriui būtų bent kažkokia dalinė kompensacija, kuri, nors neišgelbės, bet padėtų viešbučiams dalinai padengti komunalines ir kitas išlaidas, kad viešbučiai galėtų išgyventi iki pavasario.

Tuo tarpu vaučeriai būtų aktualu vėliau, kaip skatinamoji priemonė, padedanti apgyvendintojams atsistatyti po pandemijos.

„Vilniaus verslo viešbučiams ji nepadės, kaip nepadėjo ir medikams dalinti atostogų kuponai – jie padėjo tik kurortinių miestų viešbučiams“, – kalba A. Vainora.

Jo nuomone, Vilniaus viešbučiams labiau galėtų padėti priemonė antra nemokama nakvynė – jei svečias gyvena dvi naktis, tai antrą kompensuotų valstybė.

„Ji verslo viešbučių atveju būtų veiksmingesnė. Apie tai kalbėsime su ministerija ateityje, kai bus gludinamas, konkretizuojamas paramos paketas. Suprantame, kad tai, kas pristatyta, dar tik preliminaru“, – dėsto A. Vainora.

Turizmas nori atgauti visą 100% GPM

Žydrė Gavelienė, „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Žydrė Gavelienė, „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Žydrė Gavelienė, Lietuvos turizmo rūmų prezidentė, sako antrąjį paketą kol kas vertinanti pozityviai.

„Tik klausimas, ar iš tikro bus atsižvelgta į turizmą, kaip labiausiai nukentėjusį sektorių, skiriant jam didesnę pagalbą nei numatyta ir kada tai bus padaryta“, – sako ji.

Pasak jos, turizmas nukentėjo labiausiai iš visų sektorių, tad ir subsidijų jam reiktų didesnių nei numatyta.

„Iškart išsakėme įžvalgas ministerijai, kad įmonių, kurios prarado daugiau nei 50% apyvartos, yra labai daug ir neadekvatu bus teikti vienodą pagalbą tiek įmonėms, kurios prarado pusę pajamų, tiek kelionių organizatoriams ar viešbučiams, kurie neteko net 90% apyvartos “, – kalba ji.

Pasak Ž. Gavelienės, turizmo sektorius siūlytų, kad iš antros priemonės turizmo verslui, viešbučiams, aviacijai būtų skiriama dar ne mažiau kaip 75% GPM dydžio subsidija.

„Tokiu būdu būtų įvykdytas mūsų prašymas grąžinti visą 2019 m. sumokėtą GPM – 100%. Tai labai svarbu, kadangi turizmo verslas negavo jokios tikslines paramos subsidijų forma“, – aiškina Ž. Gavelienė.

Taip pat ji primena, kad restoranai, viešbučiai ir barai patiria fiksuotus kaštus – nuomos, komunalinių paslaugų, kurių nekompensuoja jokia parama.

„Tad mūsų siūlymas yra Lietuvai krieptis į EK ir kaip kitose šalyse kompensuoti 75% fiksuotų kaštų – komunalinių ir nuomos –  restoranams, barams, viešbučiams“, – sako ji.

Tuo tarpu vaučerius Ž. Gavelienė vadina labai gera priemone vėlesniam etapui – verslo atsigavimo.

„Jie tikrai labai reikalingi, net siūlyčiau ministerijai sekti Lenkijos pavyzdžiui, kuri kiekvienam vaikui skyrė 125 Eur dotaciją turistinėms paslaugoms Lenkijoje“, – kalba Ž. Gavelienė.

Restoranai: artėjame prie limitų

Gediminas Balnis, „Amber Food“ valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Gediminas Balnis, „Amber Food“ valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Gediminas Balnis, restoranų tinklo „Amber Food“ vadovas, sako, kad antrasis paketas iš principo yra geras ir pakankamas tol, kol nekeliame klausimo dėl paramos limitų.

„Dabar nustatytas 800.000 Eur limitas tai pagalbai – jis skaičiuojamas su visomis pagalbomis ir nuomos kompensacijomis. Po šios pagalbos, kuri numatyta antrame pakete, visi restoranų tinklai, net ir vidutiniai tinkleliai, turintys po 10–15 mln. Eur apyvartą, bus išnaudoję tuos limitus“, – sako jis.

G. Balnio skaičiavimais, visai mažiems restoranams to limito pakaks ir parama bus pakankama, tačiau turintiems bent 5 maitinimo taškus, kils problemų, jie gaus mažiau paramos, nei galėtų, nes jau bus išnaudoję dalį ar visą limitą.

Jo duomenimis, po antrojo paramos paketo subsidijų, 10 mln. Eur apyvartą turintys tinklai, t. y. pusė restoranų sektoriaus, sausį jau bus išnaudoję limitus, tad negaus pilnos paramos, o juk dar reikės iš paramos gyvent galbūt net pusę metų.

„Todėl būsimosioms, po antrojo paketo seksiančioms paramos programoms, jau reikėtų naudotis nauju ES komunikatu, kuris numato įmonėms galimybę valstybės paramos lėšomis dengti fiksuotas sąnaudas iki 3 mln. Eur, bet ne daugiau kaip 70%. Juk 1,5 metų gyventi iš 800.000 Eur, kai vien per mėnesį uždaryta maitinimo įmonė patiria 600.000 Eur nuostolių, yra nelogiška“, – mano G. Balnis.

Smulkiųjų nuotaikos

Dalia Matukienė, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Dalia Matukienė, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, išgirdusi apie galimas paramos priemones antrajame pakete, sako esanti nusiteikusi viltingai. Nors dar tik pirmieji derinimo žingsniai, smulkiųjų atstovės teigimu, jame numatyta priemonių būtent mažoms įmonėms, paveiktoms pandemijos, o tos priemonės – subsidijų pavidalu – nukentėjusioms įmonėms gali būti pagalba.

„Dar negaliu komentuoti, kokios konkrečios priemonės dar bus, laukia daug susitikimų, tam tikrų kampų derinimo. Tačiau tai, kas yra ir pirmame pakete, ir antrame, – tikrai labai gerai nuteikia. Tik žinoma, labai reikia greičio, nes, kaip sakau, tos mažos įmonės tuoj išeis per kaminą, bet vertinu tikrai pozityviai“, – sako D. Matukienė.

Ji pažymi, kad iš pirmojo pagalbos paketo priemonių, smulkieji labiausiai laukia subsidijų, nors jame numatytos ir lengvatinės paskolos, – mažosioms įmonėms prisiimti skolą yra per sudėtinga.

„Antrame pakete planuojama gerų priemonių. Pavyzdžiui, gera priemonė anksčiau buvo nuomos kompensacija, tačiau ji dabar gali virsti dar geresniu dalyku, kai būtų teikiamos subsidijos pastovioms sąnaudoms“, – pažymi ji.

VŽ rašė, kad antrasis paramos paketas verslui galėtų siekti 180 mln. Eur. Jo priemonės kuriamos pagal kelis tikslus: padėti ypatingai nukentėjusiems verslams, kurių apyvarta krito 50% ir daugiau, taip pat – papildomai, be Socialinės apsaugos ir darbo misterijos pagalbos priemonių, padėti savarankiškai dirbantiems beigi kurti naujas darbo vietas.

Plačiau: https://www.vz.lt/paslaugos/2021/01/07/aiskeja-antrojo-pagalbos-paketo-versluipriemones#ixzz6jEuTGOe5

Aiškėja antrojo pagalbos paketo verslui priemonės: daugiau ir subsidijų