Dizaino ribų plėtimas Kultūros fabrike: nepatogi diskusija apie grožį, mutuojanti tekstilė ir įtaigūs plakatai `17/05/02

Dizaino savaitę Klaipėdos Kultūros fabrikas pasitinka parodų gausa ir Gegužės 5 dieną nuo 16 val. kviečia į jų pristatymą. Dizainerė Julija Janus kartu su stiklo menininke iš Lenkijos Agnieszka Bar tęsia nepatogią diskusiją apie tolerancijos ribas madoje ir kasdieniame gyvenime. Šiuolaikinės tekstilės dizaino istorijas, puikiai susikalbančias su industrinėmis Kultūros fabriko erdvėmis, pristatys jaunosios Kauno menininkės, o savito plakato žanrą –grafikos dizaineris Pijus Burakas.

Šį kartą Drabužių prekės ženklo „Julia Janus“ įkūrėja Julija Janus pasitelkė meno kalbą – kartu su stiklo menininke iš Lenkijos Agnieszka Bar gegužės 5-8 dienomis dizainerė kviečia lankytojus į jungtinės parodos „Mes“ atidarymą Klaipėdos kultūros fabrike.

Julija tolerancijos ribas plečia ir savo darbais, ir viešais pasisakymais. Dizainerė garsiai kritikuoja jaunystės kultą, liekno kūno eksploatavimą madoje, o jos prekės ženklas kuria modernius, įvairiems kūno siluetams pritaikomus drabužius, kurių dydžių amplitudė neįtikėtinai plati – devyni dydžiai moterims ir šeši dydžiai vyrams.

Parodos eksponatai - didelio formato nuotraukos, kuriose apsirengusios ta pačia suknele, įamžintos skirtingo sudėjimo, ūgio ir amžiaus moterys. Drauge su nuotraukomis parodose bus eksponuojami menininkės Agnieszkos Bar skirtingų formų stiklo indai ir skirtingi medžio lapai. Kur mūsų tolerancijos ribos kitokiam? O gal vis dėlto esame to paties medžio lapai ar stiklas vieno kūrėjo rankose?“ – tokiais klausimais parodos temą pristato dizainerė Julija Janus.

Paroda – ne pirmasis bendras dviejų menininkių darbas. Prieš metus jos buvo susitelkusios komerciniam darbui - drauge sukūrė virtuvės indų seriją iš stiklo. „Nesu tik amatininkė. Siekiu, kad mano menas kalbėtų, paliestų žmones, priverstų juos susimąstyti. Džiaugiuosi, kad su šia paroda prisidėsiu prie netolerancijos mažinimo ir labiau harmoningos visuomenės kūrimo“, - sako Lenkijoje žinoma dizainerė Agnieszka Bar.

Šiuolaikinės tekstilės dizaino istorijas pristatys VDA Kauno Fakulteto Tekstilės katedros jaunųjų menininkių darbai. Seniai palikusi dviejų dimensijų, taikomąjį rūbą, tekstilė tampa tarpdisciplinine, kur meno tyrimai susieja istoriją ir chemiją, tautodailę ir bioniką, klasiką ir jos imitaciją. Tekstilė šiandien yra gyvas, mutuojantis organizmas, aptinkamas medicinoje, kosminėje įrangoje, šviestuvų dizaine, ir be abejo parodų salėse, kur galima pastebėti, kad tekstilę, kaip raiškos priemonę instaliacijose, skulptūroje, fotografijose ir net videodarbuose, pasirenka daugybė garsių menininkų.

Pirmoji Tekstilės katedros paroda Kultūros fabrike akcentuoja, jog ir pradedantiesiems menininkams, nesvetimas tekstilės medžiagos naudojimas dėl sąlyginio prieinamumo, nebrangumo, paslankumo, spalvingumo, mimikrijos. Kurdamos 3D vaizdus ar tūrines kompozicijas, ar tiesiog performuodamos vaizdą, menininkės kūriniuose stengiasi suderinti autorines technikas.   

Renatos Vinckevičiūtės „Staliaus dukroje“ menininkė manipuliuoja medžiaga ir jos prasminėmis savybėmis. Remdamasi asmenine istorija menininkė sukūrė objektus - drabužius iš švitrinio popieriaus, perteikia kietą, grubų, šaltą tėvo santykį su dukra.  Neringos Kiselienės, „Aksesuaruose“ - militaristinio ir sykiu hipsteriško stiliaus elementai, spalvingos dujokaukės simbolizuoja grėsmės ir žaismės mišinį, kuriuo kvėpuoja šiandienos žmogus. Globali problema liečianti kiekvieną Žemės gyventoją. Saugios mados aksesuarai, be kurių, mes artimiausiu metu neišsiversime.

Gintarės Kuznecovaitės „Alisa stebuklų šalyje ir Veidrodžio karalystėje“ - tai asmeninė patirtis, vaikystės nerūpestingumas, ir už jos slenksčio slypintis pasirinkimo dviprasmiškumas. Ši pasaka intriguoja užslėptais simboliais ir metaforomis ir žinoma savo haliucinogeniniais herojais. Autoriniai audiniai įgyvendinti sublimacijos spaudos technika, yra unikalūs ir universalūs.  Ramintos Skirgailaitės „Šiandienos bulvėse“ - modifikuotas maistas ir jo vartojimas. Natūralumas ir manipuliacija, komercinė sėkmė, reklama ir ekologija. Šiame darbe autorė vaizduoja maistą, kuris iš šalies atrodo natūralus, o iš tikrųjų meistriška imitacija, „pagerintos kokybės“ versija iš šilko. Pasirinkta bulvė - mūsų kasdieninio gyvenimo produktas tampa globalizacijos ideologijos, liberalios ekonomikos ir kūrybinių industrijų simboliu.

Monika Stasiulionytės „Stop zonoje“panaudoti statybose visiems gerai žinomi ženklai: įspėjamoji stop juosta, statybiniai kranai, bėgių atkarpos ir kt. Autorė juos jungia, kadruoja, hiperbolizuoja pavojų, įspėja apie pavojingas tendencijas kuomet menas pats tampa industrija ir atlieka tik apipavidalinimo funkciją.  Parodos kuratorė, VDA KF tekstilės katedros vedėja, doc. Monika Žaltauskaitė -  Grašienė. 

Grafikos dizaino parodą pristato Pijus Burakas - vienas aktyviausių jaunosios kartos plakatų kūrėjų Lietuvoje. Pijaus Burako kūryba pasižymi savitu, gerai atpažįstamu kūrybos braižu. Jo plakatams būdingas metaforiškumas, išradingumas, minimalizmas, plakatai įtaigūs, informatyvūs, žaibiškai „pagaunantys“ žiūrovo akį ir koncentruotai perteikiantys idėją. Įdomi detalė yra tai, kad Pijus – vienas iš nedaugelio šiuolaikinių kūrėjų, plakatą pirma nupiešiančių ranka, o tik paskui skaitmenizuojančių. Tai dabar nėra populiaru, nes atima daug laiko.

Panašu, kad Pijus Burakas sukūrė savitą plakato išraiškos žanrą. Taikomąją grafiką Vilniaus dailės akademijoje baigusio kūrėjo darbus žino ne tik profesionalai, bet ir kultūriniuose renginiuose besilankanti bendruomenė. Išskirtiniai Pijaus darbai smarkiai prisideda prie to, kad spektakliai, koncertai, vakarėliai ir kiti renginiai sulauktų kuo gausesnio dėmesio bei pasiektų tikslinę auditoriją. Parodos metu eksponuojami tiek naujai sukurti, niekada neafišuoti plakatai, tiek eksponuoti ankstesnėse kūrėjo parodose, taip pat dalis plakatų, kurie buvo atmesti užsakovų.

Tarpdisciplininių parodų atidarymas ir video pristatymas Klaipėdos Kultūros fabrike vyks Gegužės 5 d., 17 val. Prieš jį, 16 val., susirinkusieji išgirs Julijos Janus ir Agnieszkos Bar diskusiją apie parodą bei toleranciją visuomenėje.