Renginiai

Festivalis PLArTFORMA: Tiriamasis šokio spektaklis „Apnea“ / Erika Vizbaraitė

18 rugsėjo 2020 18:00

„Pirmasis įkvėpimas – tai aš, gyvas. Kartais gyvas, bet miręs. Užmirštu giliau įkvėpti. Patiriu priepuolius, dūstu, trūksta oro. Kartą bandžiau uždusti. Nekvėpuoti. Sulaikęs kvėpavimą pajutau, koks esu ribotas ir beribis, kaip pulsuoju ir plaku. Išmokau nekvėpuoti tik tada, kai pats to noriu. O kai kvėpuoju, stengiuosi kvėpavimą jausti. Stengiuosi tiesiog jausti.“
Kvėpavimo sulaikymas – gr. apnea (apnėja) – šio šokio spektaklio ašis. Apnėja vandenyje ar sausumoje, miego ar budros būsenoje, sąmoninga ar ištinkanti netikėtai. Pastaroji įneša gyvenime suirutę, o atliekama sąmoningai, priešingai – sukuria galimybę atsitraukti nuo aštriakampės realybės. Vandens apnėjoje kūnas tarsi prislopinamas, savotiškai „užmigdomas“, lėtėja gyvybinės funkcijos, persiskirsto kraujotakos sistema, nurimdomas protas: tegirdi savo širdį – pulsą, paskui – ir to nebe. Sekant tykius kūno signalus vandens gelmėje sulaikius kvėpavimą, pajuntamas kitas – bekūniškumo ir sielos gelmės – erdvėlaikis. Sausumos apnėja mokosi iš vandens apnėjos: kaip išbūti, kai nebegali įkvėpt, kaip įsisąmoninti savo gyvastį ir išmokti reguliuoti kvėpavimą, kad kvėpavimo sulaikymas būtų mano pasirinkimas, o ne netikėtai ištinkanti stichija. Miego apnėja – sutrikimas, kai žmogaus organizmas, sustojus kvėpavimui, vis išmušamas iš sapno į realybės režimą – neužmiršk kvėpuoti! Ir galiausiai… paskutinis įkvėpimas ir amžinasis kvėpavimo sulaikymas – per šokį pačiais kojų galupirščiais prisiliečiant prie mirties apnėjos.

Erika Vizbaraitė – šokėja, pedagogė, choreografė, Šiuolaikinio šokio asociacijos narė. 2001 metais baigė studijas klasikinio ir šiuolaikinio šokio koledže „Rambert“ Londone, 2010 metais įgyjo aktoriaus – šiuolaikinio šokio šokėjo magistro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2015 m. Erika dėsto klasikinį bei šiuolaikinį šokį, scenos praktiką Vilniaus Kolegijoje, taip pat dirba Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos šokio mokytoja.
Erika Vizbaraitė kuria šiuolaikinio šokio spektaklius ir atlieka vaidmenis juose (pastarųjų metų darbai: šokio miniatiūra „Vandenyje“, spektaklis „K.I.D“, tiriamasis darbas / instaliacija „Transparent“, tiriamasis šokio spektaklis „Apnea“), kuria šokio filmus, yra pastačiusi choreografiją miuziklams, operoms, įvairiems kultūros ir meno projektams. Periodiškai stažuojasi šokio ir teatro kūrybinėse laboratorijose, dalyvauja profesinio kvalifikacijos kėlimo seminaruose Lietuvoje bei užsienyje.

Choreografija / choreography: Erika Vizbaraitė
Muzika / music: Vladas Dieninis
Šokėjai / dancers: Sigita Juraškaitė, Lina Puodžiukaitė, Mykolas Jocys, Erika Vizbaraitė
Scenografija / set design: Vladas Suncovas
Kostiumai / costumes: Marija Zalensaitė
Video režisūra, montažas / video directing, editing: Dagnė Gumbrevičiūtė
Tekstų autorė / author of the texts: Goda Grigolytė
Video operatorius / video operator: Audrius Budrys
Vaizdo projekcijos / video projections: Domas Morkūnas
Šviesų dailininkas / light design: Povilas Apulis
Grafinis dizainas / graphic design: Austėja Šeputė
Laisvojo nardymo instruktorius / free diving instructor: Tadas Jurgaitis
Foto / photo: Laura Vansevičienė
Premjera / premiere: 2020-02-20 „Menų spaustuvė“, Vilnius / „Arts Printing House“, Vilnius
Trukmė / Duration: 55 min

Treileris / treiler: https://www.youtube.com/watch?v=W14RvOnKhv8

ENG
„The first inhalation – it is me, alive. Sometimes alive, but dead. I forget to take a deeper breath. I have seizures, suffocation, lack of air. I once tried to suffocate. Do not breathe. As I held my breath, I felt how limited and boundless I was, how I was pulsing and beating. I learned not to breathe only when I wanted to. And when I breathe, I try to feel the breath. I just try to feel it. ”
Respiratory arrest (gr. apnea) – is the axis of this dance performance. Apnea in water or on land, in a state of sleep or wakefulness, conscious or suddenly occurring. The latter brings turmoil into life, and when done deliberately, on the contrary, it creates an opportunity to deviate from the acute reality. In water apnea, the body seems to be suppressed, somewhat „asleep”, vital functions slow down, the circulatory system redistributes, the mind calms down: you hear your heart – the pulse, later – even this is gone. Following the silent signals of the body in the depths of the water, holding one’s breath, one feels another space-time: the depths of the bodylessness and the soul. Terrestrial apnea learns from water apnea: how to keep on when you can no longer breathe, how to realize your vividness and learn to regulate breathing so that respiratory arrest is my choice, not an unexpected element. Sleep apnea is a disorder in which the human body, when it stops breathing, is constantly knocked out of a dream into a mode of reality – do not forget to breathe! And finally … the last inhalation and eternal respiratory arrest – through the dance with the very toes of the feet touching the apnea of death.

Erika Vizbaraitė – dancer, pedagogue, choreographer, member of the Contemporary Dance Association. In 2001 she graduated from the Rambert College of Classical and Contemporary Dance in London, in 2010 she obtained a master’s degree in Actor-contemporary dance dancer from the Lithuanian Academy of Music and Theater. Since 2015 Erika teaches classical and contemporary dance, stage practice at Vilnius College, and also works as a dance teacher at the National M.K. Čiurlionis Art School.
Erika Vizbaraitė creates contemporary dance performances and performs in them (recent works: dance miniature in „Water”, performance „KID”, research work / installation „Transparent”, research dance performance „Apnea”), creates dance films and choreography for operas, musicals, various cultural and artistic projects. Periodically internships at dance and theater creative laboratories, participates in professional development seminars in Lithuania and abroad.

Festivalis PLArTFORMA: Tiriamasis šokio spektaklis „Apnea“ / Erika Vizbaraitė