Naujienos

Dviejų dienų renginių ciklas – palaikymo akcija visiems Klaipėdoje gyvenantiems ukrainiečiams

Ukraina ir jos žmonės šimtmečius buvo Europos kultūros dalis. Ypač augant kartu su Lietuva, ši bendrystės tradicija tęsiasi iki šiol. Kartu kuriame tai, ką vadiname Europos kultūra. Tarp Klaipėdoje gyvenančių ukrainiečių nemaža dalis yra ir studentų. Reaguodamas į pastarųjų dienų įvykius „Kultūros fabrikas” kartu su KUFA įsikūrusiais teatrais ir kino teatru organizuoja dviejų dienų meninę palaikymo akciją, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos Klaipėdoje gyvenantiems Ukrainos studentams.

PROGRAMA:
KOVO 4 d.

18.00 val. 2 a. SALĖJE B Šokių mokykla CODA pasirodymas. 

18.10  val. 2 a. SALĖJE B – Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos studentų dviejų dalių muzikinis spektaklis.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakulteto 3-o kurso vaidybos studentai, susibūrę į teatro grupę ,,Æmotion”, siekia prisidėti prie taikos Ukrainoje ir kovo 4 d. 18.00 Kultūros fabriko daugiafunkcėje salėje parodys dviejų dalių muzikinį spektaklį.

I spektaklio dalis – ,,Tabulas musica”. Pasirodymas susideda iš įvairaus žanro dainų ir ritminių kūrinių, kurie padeda atskleisti žmonių bendrystės temą. Jaunieji aktoriai kalba apie tai, kokie stiprūs ir galingi galime būti, kai pamirštame savo individualumą ir susivienijame.

II spektaklio dalis – ,,Laiškai Mačerniui”. Jaunatviško entuziazmo ir jausmingumo persmelkusiame spektaklyje skamba autorinės aktorių dainos, kurioms jie akomponuoja gitaromis. Jaunų aktorių pasirodymas skirtas ne tik Vytautui Mačerniui, žuvusiam karo metais, kuomet atsitiktinė artilerijos sviedinio skeveldra atėmė jauno bei talentingo poeto gyvybę, bet ir Klaipėdoje šiuo metu gyvenantiems Ukrainos studentams.   

Spektaklio režisierius – Valentinas Masalskis, kompozitorė – Nijolė Sinkevičiūtė.

Bendra spektaklio trukmė ~ 1 val.

19 val. „KULTŪROS FABRIKO“ LANGUOSE (matoma iš Jono kalnelio pusės) –  meninė palaikymo akcija, skirta Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams. Pasirodymais ir dainomis akciją palydės Šeiko šokio teatras, Klaipėdos Jaunimo Teatras, Taško Teatras  ir LMTA studentai.
Kad nesušaltumėte, pasirodymo metu „Raketa“ visus žiūrovus vaišins kava, arbata ir sausainiais.

~ 20 val. „Raketa“ kviečia Ukrainos studentus bendram pasibuvimui.

KOVO 5 d.

16 val. 1 a. KINO SALĖJE –  „ArleKinas” rodo ukrainiečių ir lietuvių kurtą filmą „Mėlyna, kaip apelsinas žemė” 

Apie filmą:

Kelią Europoje pradėjęs Berlyno kino festivalyje, Niujorko publikai pristatytas „MoMa“ modernaus meno muziejuje, apsukęs 70 tarptautinių festivalių, pelnęs daugiau nei dvidešimt tarptautinių apdovanojimų Giedrės Žickytės prodiusuotas bendras ukrainiečių ir lietuvių kūrėjų kino dokumentikos darbas – režisierės Irynos Tsilyk „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ („The Earth is Blue as an Orange“)

 Ukrainiečių režisierė I. Tsilyk savo filme „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ pasakoja Donbase, Krasnogorovkoje, gyvenančios šeimos istoriją. Tuo metu, kai aplink tvyro chaosas ir kiekviename žingsnyje juntamas ne vienus metus vykstantis karas, vieniša keturių vaikų mama Anna savo namuose vaikams kuria šviesos, saugumo ir kūrybos zoną. Aistra kinui, užvaldžiusi visus šeimos narius, įkvepia filmuoti, montuoti ir pristatyti bendrą jų visų kūrinį – filmą. Kinas kine ir varganoje karo nualintoje buityje išsiskleidęs kūrybos procesas tarsi atskleidžia, kokią galią ir magiją katastrofos akivaizdoje turi menas. Mamai ir keturiems jos vaikams traumos transformacija į kūrybą yra vienintelis būdas išlikti žmonėmis.

Dar prieš premjerą, filmo herojai kalbėjo:

„Aštuntus metus mes gyvename kare, tačiau tai, kas vyksta šiomis dienomis, būtų sunku lyginti su 2014 metais. Tada kažkas kažkur šaudė, o šiandien matome, kokie būriai ginkluotos armijos yra sutraukti prie Ukrainos sienų. Ir mums tiesia, be jokių užuolankų kalba yra sakoma, kad Doneckas niekada nebebus mūsų. Neįsivaizduojame, kuo viskas baigsis, užtat lieka tik melstis“, – sako bendrai ukrainiečių ir lietuvių kurto dokumentinio filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ herojė Anna Gladka.  

Na ir kas, kad šiandien ji ir jos penki vaikai saugūs. Filmo kūrėjų komanda pasirūpino, kad Annos šeima pasitrauktų iš visai prie fronto linijos esančio Krasnogorovkos miesto į šalies sostinę Kijevą ir apsigyventų jų išnuomotame bute. Vos prieš dvi dienas Anna čia išsikrovė skubiai į lagaminą sumestus daiktus. „Jauku, komfortiška ir, svarbiausia, tylu“, – sako Anna ir pasakoja į kelionę išsiruošusi tą pačią akimirką, kai gavo pasiūlymą persikelti į Kijevą. Na ir kas, kad daiktus teko rinkti tamsiuose, be elektros ir vandens likusiuose namuose.